piltinys

piltinỹs, -ė̃ adj. (3^a) 1. atsargai supyliotas (apie pieną): Pienas, supiltas rudenį ant žiemos, bus piltinỹs J. Pavasarį, darbo varomu laiku, valgė pìltinį pieną Vg. Ir tamstos, matulelė, piltinỹs pienelis į spiritą pavirtęs Brs. Praėjusiame šimtmetyje gavėnios metu valstiečiai pridarydavo piltinio, arba darytinio, pieno atsargas, kurį kiekvieną dieną pildavo į kubilą rš. 2. žr. piltinis 3: Aš išsiviriau piltinė̃s putros i prisisrėbiau skaniai Štk.